Užkalbėjimai

Dėžutės atvarte rašoma:

Mano brangi Nepažįstamoji,

Dabar savo rankose laikai ne šiaip kortų kaladę, o begalinį energijos užtaisą, leisiantį Tau išlikti. Išlikti tada, kai žemė slys iš po kojų, o dangus, rodos, tuoj tuoj prislėgs Tave ir sutraiškys. Išlikti tada, kai praeitį norėsi sudeginti, o ateitį – savo rankomis prismaugti, jai dar negimus. Šios kortos skirtos dabarties akimirkos permąstymui, suvokimui ir jos išgyvenimui.

Mantros, skirtingai nuo maldų, yra nukreiptos ne į kitą, o tik į save. Į tą dieviškąją žmogaus šerdį, kurią net ir ignoruodamas, kartais pripažįsti esant. Tai sakralūs tekstai, padėję man išgyventi. Ir buvo jie sukurti per tryliką metų: pradžioje gimė keletas ketureilių, kuriuos kartodama nurimdavau.

Po poros metų  subrendo dar keletas. Ir išsiverždavo jie tada, kai labiausiai reikėdavo pagalbos. Vėliau pastebėjau dėsningumą, t. y. tai, kad mano sukurtose ritualinėse formulėse glūdinti informacija labai artima Taro kortoms. Savo reikšme, savo simboliais ir net vibracija, kuri kyla perskaičius kortos pavadinimą ar tyrinėjant kortos paveikslėlius.  Vadinasi, iš manęs išplaukiantys žodžiai yra kodai, leidžiantys atskleisti pasąmonės Didžiąsias Paslaptis.

Šiandien tuos kodus įduodu Tau. Gal tai taps įrankiu tavosios Psichės suvaldymui. O gal ezoterinės amžių tradicijos  įtrauks tave į savo verpetą ir užlies liūdesį, ant bangų keteros iškeldamos dar neregėtus vaizdinius.