…Grįžau namo pagaliau!..
Kazimiero Barišausko dienoraštiniai užrašai apie vienatvę, kasdienybę, karą, humorą ir ramybę – gyvenimas antrame aukšte, stebint pulsuojantį pasaulį.
Romanas Krasninkevičius: kūryba kaip egzistencijos pagrindas
„Romanas Krasninkevičius: kūryba kaip egzistencijos pagrindas“ – išsamus straipsnis apie lietuvių tautodailininko gyvenimą, egzistencines kūrybos patirtis ir medžio raižinių reikšmę jo gyvenime.
Pankai dar nemirė
„Pankai dar nemirė“ – straipsnis apie menininką T. Medelį, jo pankroko dvasios įtaką kūrybai, maištingą meno estetiką ir 2025 m. parodą Galaunių namuose-muziejuje Kaune. Sužinokite apie punk laikyseną, alternatyvų meną ir Tado Medelio paveldą.
Žalia – mėlyna – aš
„Žalia – mėlyna – aš“ – asmeninė refleksija ir kultūrinis tekstas apie spalvas, identitetą ir jausmų gamą. Skaitykite įžvalgas apie žalią, mėlyną ir subjektyvią patirtį...
Iš Tėtės (Kazio Abramavičiaus) dienoraščio
„Iš Tėtės (Kazio Abramavičiaus) dienoraščio“ – autentiškas dienoraščio tekstas. Skaitykite asmeniškas 1985–1996 metų akimirkas, prisiminimus ir gyvenimo pastabų ištraukas.
Tarp tradicijos ir modernumo
Vilmos Kilinskienės tekstas apie Jolantos Dambrauskienės kūrybą – odos meną, grafiką, tvarumą ir subtilią pusiausvyrą tarp tradicijos ir šiuolaikinės raiškos.
Kuriant pilnatvės sodus
Interviu su Jorige (Aaron Fross) apie kūrybą, baltų kultūros įtaką, senelį Joną Trinkūną ir albumą „Sodas“. Onutės Gaidamavičiūtės tekstas.
Nelaukiant šimtmečio. Kazys Abramavičius. Dienoraščiai, akvarelės, prisiminimai
Asmeniškas pasakojimas apie lietuvių akvarelininką Kazį Abramavičių – jo dienoraščius, prisiminimus ir kūrybą. Tekstas atveria menininko vidinį pasaulį, keliones, santykį su Čiurlioniu ir Lietuvos kultūros atmintimi.
I-AM: ESATIS KAIP KŪRYBA
I-AM (Daina Maslauskaitė) – šiuolaikinė menininkė, kurios tapyba jungia ezoteriką, dvasinę šviesą, muziką ir gamtos elementus. Tekstas apie kūrybos esatį, transformaciją ir dievišką kibirkštį mene.
Moterims iš praeities
Sondros Simanos poezijos ciklas „Moterims iš praeities“ – jautrus tekstas apie moterišką patirtį, laiką, mirtį, atmintį ir tylų egzistencinį virsmą.
Pasaulis pagal Vilių Ksaverą Slavinską
Išsamus žvilgsnis į Viliaus Ksaverio Slavinsko kūrybą: abstraktus ekspresionizmas, siurrealistiniai simboliai, paukščių ir žuvų mitologija, pasąmonės vaizdiniai ir spalvos galia.
Jurgitos Rancevienės tapyba – aktuali archaika siurrealizmo kalba
Meno kritiko Gyčio Oržikausko analizė apie Jurgitos Rancevienės tapybą – archajinės mitologijos, pirmapradžio moteriškumo ir siurrealizmo dialogą šiuolaikinėje dailėje.
Vidinio kodo beieškant: Raimundo Majausko piešiniai ir tapyba
Išsamus pasakojimas apie Raimundo Majausko piešinius ir tapybą: vidinis kodas, intuicija, pastelės meistrystė, portretai, peizažai, lietuviška gamta ir žmogaus dvasios būsenų fiksacija.
Ieškant gyvenimo skonio: Arthuro Lourié gyvenimo kalneliais
Žilvino Vareikio esė apie Arthurą Vincentą Lourié – kompozitoriaus gyvenimą tarp Rusijos, Paryžiaus ir JAV, kūrybinius pakilimus ir nuopuolius, moderniosios muzikos paieškas, meilę, emigraciją ir vidinę laisvę XX amžiaus istorinių lūžių fone.
Praradus Taro. Suradus Taro
Agnės Zėringytės prozinis tekstas „Praradus Taro. Suradus Taro“ – intensyvus pasakojimas apie kaltę, karo traumą, atmintį ir meilę, įkvėptas karo fotografės Gerdos Taro likimo, Roberto Capos šešėlio ir žmogaus bandymo susigrąžinti prasmę po netekties.
Sigitui Ustinavičiui atminti
Manko Sebastian tekstas „Sigitui Ustinavičiui atminti“ – jautrus ir ryškus pasakojimas apie Kauno miesto legendą, ekscentrišką menininką, laisvės ikoną ir gyvą meno instaliaciją, kurio kūryba, asmenybė ir dvasia paliko neišdildomą pėdsaką miesto atmintyje.
Gamta ir tikėjimas scenografo Liudo Truikio kūryboje
Rasos ir Dalios Bieliūnaičių tekstas apie scenografo Liudo Truikio kūrybą atskleidžia gamtos, tikėjimo ir muzikos sintezę jo scenografijoje, ryšį su lietuvių dainomis, senąja religija, krikščionybe ir operos menu.
Gydantis Vytauto Ambrazo menas
Vilmos Kilinskienės tekstas apie fotografo ir mediko Vytauto Ambrazo kūrybą atskleidžia juodai baltos fotografijos gydantį poveikį, keliones po Indiją, juostinės fotografijos filosofiją ir dvasinės pusiausvyros paieškas.
Keturi akordai Merlin Monro gyvenimui
Žilvino Vareikio tekstas „Keturi akordai Merlin Monro gyvenimui“ – literatūrinė biografinė proza apie Normos Džyn Beiker virsmą Merlin Monro: vaikystę, motinos ligą, santuokas, Holivudo sistemą, šlovę, prievartą, priklausomybes ir vidinę tuštumą.
Alfredas Šatas (1948‒2014): Kūryba ‒ mano gyvenimas
Išsamus straipsnis apie lietuvių tapytoją Alfredą Šatą – jo gyvenimą, kūrybos etapus, baltąjį ir juodąjį periodus, ligos patirtį, egzistencines temas ir vietą Lietuvos moderniojoje dailėje.
JUOZO ZIKARO MODERNIZMAS
Atraskite Juozą Zikarą – Lietuvos skulptorių, kuris derino realistines ir art deco formas, kūrė „Sūnus palaidūnas“, „Moderniška madona“ bei įspūdingus portretus, atskleidžiančius žmogaus jausmus ir vidinį pasaulį.
Iliustratorė Rasa Kaper: Aš negaliu nepiešti
Susipažinkite su Rasą Kaper – iliustratore, kuri negali nepiešti. Nuo vaikystės piešianti, Nyderlanduose gyvenanti menininkė kuria vaikiškas knygas apie meškius, eksperimentuoja su piešiniais ir įkvepia kūrybos džiaugsmu.
Vytautas Kaunas: Nužudyk mane, jeigu nori…
Interviu ir apžvalga apie tapytoją Vytautą Kauną: ekspresyvi spalva, kūrėjo laisvė, gyvenimas kaime, mėnulio motyvas ir paroda „Nužudyk mane, jeigu nori“ Marijampolėje.
Vizijų pasaulio atvertis – pakeliui su Sigita Mockute
Interviu su menininke Psigidelia: kūrybos pradžia, gyvenimas Kanaruose, VAVA patirtys, kelionės, spalvų reikšmė, intuityvaus piešimo dirbtuvės ir ateities planai.
VINCENTAS VASILIAUSKAS (1895–1989): snaiperis, krautuvininkas, tapytojas
Vilmos Kilinskienės tekstas apie Vincentą Vasiliauską (1895–1989) – savamokslį tapytoją, kurio kūryba jungia kasdienybę, spalvos jauseną ir gyvenimo dramą.
„Amžinai gyvena tas, kuris gyvena dabar“ (L. Vitgenšteinas)
Laimono Šmergelio tapybos apžvalga: nuo socialinės satyros iki šviesaus vaikystės pasaulio, simbolikos ir belaikės ramybės.
Kai pralaimėjimas tampa pergale
Interviu su režisieriumi Arūnu Mateliu apie dokumentinį kiną, motyvaciją, filmą „Prieš parskrendant į žemę“ ir „Nuostabieji lūzeriai“.
Eleonora Duse: į save grįžtu tik scenoje…
Eleonora Duse – XIX–XX a. teatro ikona, Stanislavskio idealas, Saros Bernhardt varžovė ir modernios aktorystės simbolis.
Gyvenimo skoniai ir poskoniai džiazuojančiame meduje
Interviu su tapytoju Andriumi Makarevičiumi apie parodą „Ramybė kvepia medumi“, kaukes, spalvų ekspresiją ir kūrybos ramybę.
Vienišo egoisto išpažintis kino juostose
Egzistencinė Ingmaro Bergmano filmų analizė – nuo „Septintojo antspaudo“ iki „Rudens sonatos“.
Dvasinė aktoriaus integracija į pasaulį pagal Juozą Miltinį
Išsamus straipsnis apie Juozą Miltinį, jo modernistinį teatrą, aktoriaus intelektualinę discipliną ir kūrybos sampratą Lietuvoje.
Balta upė: nuolatinėj tėkmėj su tapytoju Rytu Jurgeliu
Tapytojas Rytas Jurgelis apie ciklą „Balta upė“, kvadrato simboliką, meditacinę kūrybą ir vidinės švaros paieškas šiuolaikinėje lietuvių tapyboje.
Logika − teatro vėžys
Interviu su režisieriumi Žilvinu Vingeliu apie teatro esmę, muziką, aktoriaus ir režisieriaus santykį bei kūrybos laisvę.
Gyvenimas be juodraščio
Viktorijos Daujotytės tekstų skaidrumas, literatūros filosofija ir humanitarikos vizija Lietuvos kultūroje.
Mėlynojo raitelio pakerėtas
Straipsnis apie Julių Čepėną – tapytoją, grafiką ir scenografą, kurio kūryboje susilieja Kauno peizažai, Krymo mėlis ir dvasinė simbolika.
Kurti tyrinėjant ir tyrinėti kuriant
Interviu su Deiviu Slavinsku: apie tapybos daugiaprasmiškumą, muzikinę kompoziciją, dvasinį ryšį su kūriniu ir kūrėjo pašaukimą.
M. K. Čiurlionio mokytojas: kitapus tikrovės
Kazimiero Stabrausko kūrybos ir biografijos sąsajos su Lietuva bei M. K. Čiurlioniu: simbolizmas, mistika, Rytų filosofija ir dvasinio idealizmo paieškos.