katiliukas
————————————————————————————————
Pankai dar nemirė
„Pankai dar nemirė“ – straipsnis apie menininką T. Medelį, jo pankroko dvasios įtaką kūrybai, maištingą meno estetiką ir 2025 m. parodą Galaunių namuose-muziejuje Kaune. Sužinokite apie punk laikyseną, alternatyvų meną ir Tado Medelio paveldą.
Žalia – mėlyna – aš
„Žalia – mėlyna – aš“ – asmeninė refleksija ir kultūrinis tekstas apie spalvas, identitetą ir jausmų gamą. Skaitykite įžvalgas apie žalią, mėlyną ir subjektyvią patirtį...
Tarp tradicijos ir modernumo
Vilmos Kilinskienės tekstas apie Jolantos Dambrauskienės kūrybą – odos meną, grafiką, tvarumą ir subtilią pusiausvyrą tarp tradicijos ir šiuolaikinės raiškos.
I-AM: ESATIS KAIP KŪRYBA
I-AM (Daina Maslauskaitė) – šiuolaikinė menininkė, kurios tapyba jungia ezoteriką, dvasinę šviesą, muziką ir gamtos elementus. Tekstas apie kūrybos esatį, transformaciją ir dievišką kibirkštį mene.
Pasaulis pagal Vilių Ksaverą Slavinską
Išsamus žvilgsnis į Viliaus Ksaverio Slavinsko kūrybą: abstraktus ekspresionizmas, siurrealistiniai simboliai, paukščių ir žuvų mitologija, pasąmonės vaizdiniai ir spalvos galia.
Vidinio kodo beieškant: Raimundo Majausko piešiniai ir tapyba
Išsamus pasakojimas apie Raimundo Majausko piešinius ir tapybą: vidinis kodas, intuicija, pastelės meistrystė, portretai, peizažai, lietuviška gamta ir žmogaus dvasios būsenų fiksacija.
Gydantis Vytauto Ambrazo menas
Vilmos Kilinskienės tekstas apie fotografo ir mediko Vytauto Ambrazo kūrybą atskleidžia juodai baltos fotografijos gydantį poveikį, keliones po Indiją, juostinės fotografijos filosofiją ir dvasinės pusiausvyros paieškas.
Alfredas Šatas (1948‒2014): Kūryba ‒ mano gyvenimas
Išsamus straipsnis apie lietuvių tapytoją Alfredą Šatą – jo gyvenimą, kūrybos etapus, baltąjį ir juodąjį periodus, ligos patirtį, egzistencines temas ir vietą Lietuvos moderniojoje dailėje.
Vytautas Kaunas: Nužudyk mane, jeigu nori…
Interviu ir apžvalga apie tapytoją Vytautą Kauną: ekspresyvi spalva, kūrėjo laisvė, gyvenimas kaime, mėnulio motyvas ir paroda „Nužudyk mane, jeigu nori“ Marijampolėje.
Duoklė mūzoms
Vilmos Kilinskienės tekstas apie Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės ciklą „Duoklė mūzoms“ – knygas-objektus, įkvėpimą, mitologiją ir M. K. Čiurlionio kūrybą.
VINCENTAS VASILIAUSKAS (1895–1989): snaiperis, krautuvininkas, tapytojas
Vilmos Kilinskienės tekstas apie Vincentą Vasiliauską (1895–1989) – savamokslį tapytoją, kurio kūryba jungia kasdienybę, spalvos jauseną ir gyvenimo dramą.
„Amžinai gyvena tas, kuris gyvena dabar“ (L. Vitgenšteinas)
Laimono Šmergelio tapybos apžvalga: nuo socialinės satyros iki šviesaus vaikystės pasaulio, simbolikos ir belaikės ramybės.
Kai pralaimėjimas tampa pergale
Interviu su režisieriumi Arūnu Mateliu apie dokumentinį kiną, motyvaciją, filmą „Prieš parskrendant į žemę“ ir „Nuostabieji lūzeriai“.
Eleonora Duse: į save grįžtu tik scenoje…
Eleonora Duse – XIX–XX a. teatro ikona, Stanislavskio idealas, Saros Bernhardt varžovė ir modernios aktorystės simbolis.
Gyvenimo skoniai ir poskoniai džiazuojančiame meduje
Interviu su tapytoju Andriumi Makarevičiumi apie parodą „Ramybė kvepia medumi“, kaukes, spalvų ekspresiją ir kūrybos ramybę.
Vienišo egoisto išpažintis kino juostose
Egzistencinė Ingmaro Bergmano filmų analizė – nuo „Septintojo antspaudo“ iki „Rudens sonatos“.
Dvasinė aktoriaus integracija į pasaulį pagal Juozą Miltinį
Išsamus straipsnis apie Juozą Miltinį, jo modernistinį teatrą, aktoriaus intelektualinę discipliną ir kūrybos sampratą Lietuvoje.
Balta upė: nuolatinėj tėkmėj su tapytoju Rytu Jurgeliu
Tapytojas Rytas Jurgelis apie ciklą „Balta upė“, kvadrato simboliką, meditacinę kūrybą ir vidinės švaros paieškas šiuolaikinėje lietuvių tapyboje.
Logika − teatro vėžys
Interviu su režisieriumi Žilvinu Vingeliu apie teatro esmę, muziką, aktoriaus ir režisieriaus santykį bei kūrybos laisvę.
Mėlynojo raitelio pakerėtas
Straipsnis apie Julių Čepėną – tapytoją, grafiką ir scenografą, kurio kūryboje susilieja Kauno peizažai, Krymo mėlis ir dvasinė simbolika.
Kurti tyrinėjant ir tyrinėti kuriant
Interviu su Deiviu Slavinsku: apie tapybos daugiaprasmiškumą, muzikinę kompoziciją, dvasinį ryšį su kūriniu ir kūrėjo pašaukimą.
M. K. Čiurlionio mokytojas: kitapus tikrovės
Kazimiero Stabrausko kūrybos ir biografijos sąsajos su Lietuva bei M. K. Čiurlioniu: simbolizmas, mistika, Rytų filosofija ir dvasinio idealizmo paieškos.