Dėl ego sampratos „Rytuose“ ir „Vakaruose
Kuo skiriasi ego samprata Rytų dvasinėse tradicijose ir Vakarų psichologijoje? Dainius Razauskas, remdamasis C. G. Jungu, Vedanta, budizmu ir kitais šaltiniais, parodo, kad tariama Rytų ir Vakarų priešprieša gali būti gerokai mažesnė, nei įprasta manyti. Ego čia atsiskleidžia kaip ribotas sąmoningumo centras – savotiškas filtras, per kurį suvokiame save ir pasaulį.
Žmonės gyvena per idėjas
Antroji ciklo „Idėjos gyvena per žmones" / „Žmonės gyvena per idėjas“ dalis nukelia į pokario Paryžių – intelektualinių kovų, egzistencializmo, komunizmo ir kultūrinių revoliucijų centrą. Per Sartre’o, Camus, Simone Weil ir 1968-ųjų įvykių prizmę nagrinėjama, kaip idėjos formuoja visuomenę, politiką ir mūsų santykį su realybe.
Tesaugo žmones amžinas mėlynas Mongolijos dangus
Mongolija šiame tekste atsiveria kaip beribių stepių, Gobio dykumos, šamanistinės pasaulėjautos ir prieštaringos istorijos kraštas. Autorė kelionės įspūdžius jungia su apmąstymais apie žmogaus laisvę, gamtos didybę ir Čingischano imperijos palikimą – nuo romantizuoto žavesio iki skaudaus susidūrimo su žiauria mongolų užkariavimų istorija.
Veiksmo filmas be jokio veiksmo
Ar įmanomas veiksmo filmas be veiksmo? Jim Jarmusch filme „Kontrolės ribos“ kelionė tampa ne fiziniu judėjimu, o sąmonės būsena. Ši filosofinė esė tyrinėja keliautojo ir turisto skirtį, ritualų reikšmę bei realybės suvokimą per Derrida ir Baumano idėjas, atverdama kino kaip metaforinės kelionės sampratą.
Dabartinė lietuviškos alternatyvos kryptis ir jos trūkumai
Manto Aleknavičiaus kritinis tekstas apie lietuvišką alternatyvią ir grunge muzikos sceną – unikalumo stoką, kartojimąsi ir kūrybinės drąsos trūkumą.
Raudonas namas, kuriame gyvena menas
Kartais pasitaiko progų, kurių metu apima keistas jausmas, ir pasijunti tarsi… tarsi mintimis persikėlęs laiku ir vėl pasineri į pažįstamas būsenas, garsai bei vaizdai sukelia įspūdį, lyg visa tai vyko vakar ir nėra jokios laiko distancijos.
Šviesos paieškos prieš ilgiausią metų naktį
Ilgiausios nakties išvakarėse Vilnius tampa žibintu. Chanukos liepsna, šventųjų aureolės, dūmais piešti veidai ir šviesa, kurios ieškoma ne akimis, o vidumi.
Trumpas įvadas į Lam rim chen mo
Tėjos Snuviškės tekstas pristato tibetietiškos budistinės filosofijos veikalą „Lam rim chen mo“ – nubudimo kelio pakopų traktatą, jo kilmę, struktūrą, tris praktikuotojų pajėgumus ir poetinį įvadą.
„Gyvenimas tarp uniformų – kaip Kaunas su sovietine kariuomene sugyveno”
Kaip Kauno gyventojai gyveno ir prisitaikė prie sovietinės kariuomenės buvimo mieste – kasdienybės istorijos ir atminties pasakojimai.
Velykų sala – paslapčių pasaulis vandenyno toliuose
Sužinokite apie Velykų salą – atokiausią Ramiojo vandenyno salą, garsėjančią milžiniškomis moai statulomis, nepaprastomis mįslėmis ir senovės kultūromis, nutolus net tūkstančius kilometrų nuo žemyno.
Religija ir dvasingumas
„Religija ir dvasingumas“ – filosofinė ir kultūrinė esė apie religijos ir dvasingumo sąvokų santykį, žmogaus prasmės ieškojimą ir dvasią kasdieniame gyvenime.
Idėjos gyvena per žmones*
„NEUŽMIRŠTUOLĖS“ – literatūrinė refleksija, kur poetiškai pastebimas žvirbliukas tampa simboliu šviesos, prisiminimų ir pabudimo. Skaitykite tekstą apie gyvenimo akimirkas.
Suskaldyta Korėja
„Suskaldyta Korėja“ – eseistinė apžvalga apie geopolitinį ir kultūrinį Korėjos padalijimą, Šiaurės ir Pietų Korėjos istoriją bei įtaką šiuolaikinei tapatybei.
Mus apibrėžia vientisumo stoka
„Mus apibrėžia vientisumo stoka“ – filosofinis tekstas apie tapatybę, vidinį konfliktą ir šiuolaikinės kultūros būklę.
Kurkite savo finansinį šedevrą
„Kurkite savo finansinį šedevrą“ – įžvalgūs finansų patarimai ir kūrybinė perspektyva. Skaitykite apie tvarų finansų formavimą ir gyvenimo kūrybą.
Pasirinkęs tarnystę Lietuvai: ambasadorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1924–1994)
„Pasirinkęs tarnystę Lietuvai: ambasadorius Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1924–1994)“ – biografinis ir istorinės reikšmės tekstas Baltas kambarys. Sužinokite apie jo diplomatinę tarnybą, kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir Vilties prezidento indėlį.
Kas padaro muziką įdomią ir gerą?
„Kas padaro muziką įdomią ir gerą?“ – refleksyvus tekstas apie muzikos ypatybes, klausymo potyrius ir kūrybinę vertę. Skaitykite įžvalgas apie garsą, struktūrą ir emocinį poveikį.
Iš Konfucijaus „Pašnekesių“
Tėjos Snuviškės pristatomos Konfucijaus „Pašnekesių“ ištraukos – klasikinio kinų teksto vertimai ir įžvalgos apie Konfucijaus kasdienį gyvenimą, etiką ir ritualus.
Mašina, vienijusi pasaulio moteris (vienos „Singer“ instruktorės istorija)
Istorija apie moterį, kuri vienijo žmones per „Singer“ siuvimo mašiną — įkvėpimas kūrybai, bendrystei ir pasaulinėms perspektyvoms.
Performansas „Gyvi pamatai“: šiuolaikinis menas įgalina karuose prarastus balsus
Renatos Karvelis tekstas apie performansą „Gyvi pamatai“ – dalyvaujamąjį šiuolaikinio meno kūrinį, įgalinantį karuose prarastus balsus, atmintį ir istorijos refleksiją.
Aleksandro Kostkaus-Kostkevičiaus išgyvenimų potėpiai
Istorinis ir menotyrinis pasakojimas apie karo pilotą ir dailininką Aleksandrą Kostkų-Kostkevičių – jo tremtį Vorkutlage, kūrybą lageryje ir autobiografinę tapybą. Vilmos Kilinskienės tekstas.
PARYŽIUS, RILKĖS MITAI IR JO PAVEIKTI ŽMONIŲ GYVENIMAI (tęsinys)
Gaivos Kuliešienės kultūrinė esė apie Rainerį Maria Rilkę, Baladinę Klossowską, Paryžių ir mitus, formavusius XX a. menininkų, intelektualų ir jų šeimų likimus.
Argentina – atradimų žemė
Marijos Aušrinės Pavilionienės esė apie Argentiną – nuo Magelano ir Darwino atradimų iki Evitos Peron, Patagonijos indėnų ir Ugnies žemės istorijų.
Humanitariniai mokslai gali mus padaryti nežmoniškus: XX amžius moraliai susilpnino žmoniją
George’o Steinerio ir Laure Adler pokalbis apie psichoanalizę, humanitarinių mokslų krizę, XX amžiaus žiaurumus ir moralinio jautrumo silpnėjimą kultūroje.
Konfucijaus „Didysis mokymas“ 大學
Konfucijaus „Didysis mokymas“ (大學) – vienas svarbiausių konfucianizmo tekstų apie saviugdą, moralę, valstybės tvarką ir pasaulio darną. Vertė Tėja Snuviškė.
Pinigai džiazo ritmu
Ese apie pinigus ir investavimą per džiazo metaforas – nuo rinkų nestabilumo ir rizikos iki improvizacijos, strategijos ir finansinės harmonijos.
Afrika ir Druskininkų vaizdai M. K. Čiurlionio eskizuose
Straipsnis apie M. K. Čiurlionio eskizus, atskleidžiančius Druskininkų aplinką, šeimos namus ir vaizduotėje gimusius Afrikos motyvus. Analizuojami piešiniai, kūrybinės ištakos ir menininko ryšys su gimtine.
Paryžius, Rilkės mitas ir jo paveikti žmonių gyvenimai
Išsami esė apie Rainer Maria Rilkę, Paryžių, bohemą, dendizmą ir mito apie dvasinį poetą susiformavimą. Literatūros, kultūros ir istorijos analizė.
Ieškant savo esmės: Lou Andreas-Salomé
Išsamus esė apie Lou Andreas-Salomé – filosofę, rašytoją ir psichoanalitikę, formavusią europinį moderną, artimai susijusią su Nietzsche, Freudu ir Rilke.
Kaip išgyventi Drakonų šalyje?
Esė apie Vietnamą: drakonų mitologiją, budizmą, konfucianizmą, kolonializmo ir karo patirtis bei tautos dvasinį išlikimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Savojo fjordo beieškant
Esė apie dvasinę krizę, kelionę į Norvegijos fjordus, vikingų istoriją, mitologiją ir žmogaus vidinės ramybės paieškas šiaurietiškos gamtos akivaizdoje.
Apie technologijų įvairovę: pokalbis su Yuk Hui
Pokalbis su filosofu Yuk Hui apie technologijų įvairovę, kosmotechniką, technikos globalizaciją, ekologinę krizę ir alternatyvias techninės raidos ateitis.
Loulou de la Falaise – grynakraujė Paryžiaus kairiojo kranto bohemos atstovė
Išsamus pasakojimas apie Loulou de la Falaise – Paryžiaus kairiojo kranto bohemos atstovę, Yves Saint Laurent mūzą, jos įtaką mados istorijai, stiliui ir XX a. Paryžiaus kultūrai.
Apie baisiausiai liaudį teriojančią virtualią anodiją – grobio bėgimo takelį
Esė apie „loot treadmill“ fenomeną šiuolaikiniuose žaidimuose, „Warhammer 40,000: Darktide“ pavyzdį, žaidėjų manipuliaciją progresu ir ginklo nuvertėjimą.
Vydūno pomirtinio gyvenimo samprata ir Rytų religijos
Analizė apie Vydūno pomirtinio gyvenimo sampratą ir jos sąsajas su hinduizmo bei budizmo filosofija: siela, sąmonė, atgimimas, devachanas ir nirvana.
FILOSOFIJA NĖRA KVAILYBĖ
Interviu su filosofu ir roko muzikantu Jonu Čiurlioniu apie tikrąją filosofijos prasmę, metafiziką, Deleuze’ą ir Guattari, Kanto antinomijas, muzikos ir mąstymo ryšį bei M. K. Čiurlionio dvasinį palikimą.
Holistinė muzika
Išsamus tekstas apie holistinę muziką Lietuvoje: jos skirtumus nuo new age, ištakas, kūrėjus, ryšį su teatru, meditacija ir holistine pasaulėžiūra.
Kariaujantis pasaulis
Esė apie kariaujantį pasaulį Peru istorijoje: nuo senųjų Andų kultūrų ir inkų imperijos iki ispanų konkistadorų, kolonijinio smurto ir neišmokstamų karo pamokų.
Veliuonos bažnyčios dailė: krikščioniškojo gyvenimo kelrodis
Vilmos Kilinskienės tyrimas apie Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dailę atskleidžia ikonografinę programą, altorių simboliką ir krikščioniškojo gyvenimo kelią per baroko, gotikos ir jėzuitų kultūros prizmę.
Išsivertęs plokščiasis pasaulis: disonanso sklidinos erdvės
Domo Junelio filosofinis tekstas analizuoja gotikinį materializmą, kibernetinį realizmą, fikcijos ir realybės susiliejimą, remiantis Marku Fisheriu, Foucault, Deleuze’u, Guattari, siaubo kultūra, kinu, literatūra ir vaizdo žaidimais.