Juozas Mykolaitis – savamokslis menininkas, kūręs ant paklodžių ir popieriaus, savo darbuose jungęs šeimos istoriją, lietuvių literatūrą, kaimo atmintį, tautinius motyvus ir XX a. istorijos įvykius. Jo kūrybai ypatingą įtaką darė brolis Vincas Mykolaitis-Putinas, tačiau Juozo darbuose susiformavo savita, spontaniška ir autsaiderių menui būdinga meninė kalba.
Aušrinės žemėlapis
adatos
Dainiaus sliūrkai
dryžuota kojinė
Eugenijaus kalendorius
Gabrieliaus akiniai
Garbanotas phaseris
Gintauto megafonas
ikonos
Jeronimo parkeris
Kazimiero lagaminėlis
Lino virvė
naktinis stalelis
Naujosios Romuvos lentynėlė
Neringos madlenos
pelargonija vazonėlyje
Lidžitos vinys
paskutinis stalčius
Skaidros bufetas
Sondros karoliai
ventiliacijos anga
Sofisto Taurė
sienų tinko dulkės
Miroslavo elementorius
porte-monnaie
prie lango
raudona suknelė
retro laikrodis
rožiniai bateliai
Rūtos pavadėlis
sapnų gaudyklė
sietynas
slenkstis
stiklainis iš rūsio
varnelės plunksnos
veidrodis
Vilmos katiliukas
virtualūs narkotikai
židinys
Augustino kompasas
bilietai iš kažkur
Čiurlionio portfelis
kregždės lizdas
Mariaus rezonatorius
Mindaugo tereminas
graži knyga
suvenyrai
lemputė
užrašas ant sienos
Tomo barzdaskutė
JUODOSIOS LELIJOS dėžė
Naujausi
IR SENOS LIEPOS PAGALIAU ATGULS ANT ŽEMĖS
Jautri trumposios prozos esė apie tylų mamos išėjimą, neišblėstančią atmintį, tikėjimą ir amžinos ramybės viltį. Senos liepos, motininės bitės ir rožių sodelis tampa simboliais, jungiančiais gyvenimą, netektį ir susitikimą anapus.
ŽIEMŲ ROJUJE NEBŪNA
Eugenijaus Misiūno dienoraščio tęsinys apie kasdienybę Andalūzijoje, netikėtus nuotykius ir gyvenimą emigracijoje. Autorius su humoru ir atvirumu prisimena savo darbą slaugytoju JAV, sutiktus žmones, sudėtingus pasirinkimus ir patirtis, pakeitusias jo požiūrį į gyvenimą.
ŠVIESA
Trijuose poetiniuose tekstuose Andrėja Liudžiūtė apmąsto žmogaus ryšį su gamta, siela, laiku ir gyvenimo trapumu. Tai pasakojimai apie šviesą, tikrumą, dėkingumą ir akimirkas, kurios pažadina bei moko gyventi iš naujo.
Žmonės gyvena per idėjas
Antroji ciklo „Idėjos gyvena per žmones" / „Žmonės gyvena per idėjas“ dalis nukelia į pokario Paryžių – intelektualinių kovų, egzistencializmo, komunizmo ir kultūrinių revoliucijų centrą. Per Sartre’o, Camus, Simone Weil ir 1968-ųjų įvykių prizmę nagrinėjama, kaip idėjos formuoja visuomenę, politiką ir mūsų santykį su realybe.
Tesaugo žmones amžinas mėlynas Mongolijos dangus
Mongolija šiame tekste atsiveria kaip beribių stepių, Gobio dykumos, šamanistinės pasaulėjautos ir prieštaringos istorijos kraštas. Autorė kelionės įspūdžius jungia su apmąstymais apie žmogaus laisvę, gamtos didybę ir Čingischano imperijos palikimą – nuo romantizuoto žavesio iki skaudaus susidūrimo su žiauria mongolų užkariavimų istorija.
Veiksmo filmas be jokio veiksmo
Ar įmanomas veiksmo filmas be veiksmo? Jim Jarmusch filme „Kontrolės ribos“ kelionė tampa ne fiziniu judėjimu, o sąmonės būsena. Ši filosofinė esė tyrinėja keliautojo ir turisto skirtį, ritualų reikšmę bei realybės suvokimą per Derrida ir Baumano idėjas, atverdama kino kaip metaforinės kelionės sampratą.
Kavos puodelis XI
Skaitykite apie tai, kas nutinka, kai net džiaugsmas tampa spąstais.
iš ištrupėjusio laiško
Poetinis fragmentas jungia eksperimentinę vaizdo ir garso kalbą su karo, atminties ir pasąmonės motyvais. Bitės ir bonsai aporijoje gimsta patyriminis trikdis — tekstas kviečia skaitytoją klajoti tarp fragmentų, ritmų ir vidinių erdvių.
Dabartinė lietuviškos alternatyvos kryptis ir jos trūkumai
Manto Aleknavičiaus kritinis tekstas apie lietuvišką alternatyvią ir grunge muzikos sceną – unikalumo stoką, kartojimąsi ir kūrybinės drąsos trūkumą.
Mėnesio autorius
Blogos mergaitės šiąnakt nemiega
Editos Skopič poezija apie maištą, moterišką balsą, kvėpavimą, nerimą ir vidinę įtampą. Intensyvus, urbanistinis ir emociškai atviras tekstas.
AŠ PATI
Editos Skopič poetinis tekstas „AŠ PATI“ – trijų dalių vidinis pasakojimas apie įgalumą, auką, atminties sugrįžimą ir savęs atsiėmimą. Asmeniška, emocinė refleksija apie kūną, meilę, savarankiškumą ir vidinę galią
Sužinokite apie Velykų salą – atokiausią Ramiojo vandenyno salą, garsėjančią milžiniškomis moai statulomis, nepaprastomis mįslėmis ir senovės kultūromis, nutolus net tūkstančius kilometrų nuo žemyno.
„Pankai dar nemirė“ – straipsnis apie menininką T. Medelį, jo pankroko dvasios įtaką kūrybai, maištingą meno estetiką ir 2025 m. parodą Galaunių namuose-muziejuje Kaune. Sužinokite apie punk laikyseną, alternatyvų meną ir Tado Medelio paveldą.
