Nerijus Brazauskas analizuoja Tomo Kačerausko romaną „Karo laiškai“, kuriame XVII a. LDK istorija susipina su metaliteratūra, istoriografiniais šaltiniais, filosofija ir pasakojimo refleksija.
Įsidaiktinimai
Naujausi
VASAROS SNIEGAS
Vytauto Balsio „Vasaros sniegas“ – sodri, vaizdinga trumpoji proza apie folkloro ekspedicijos jaunystę, kūniškumą, ilgesį ir liaudies kultūros pasaulį. Lėvens pakrantėse persipina gamta, meilės nuotykiai, pavydas, humoras ir prisiminimų melancholija.
Dėl ego sampratos „Rytuose“ ir „Vakaruose
Kuo skiriasi ego samprata Rytų dvasinėse tradicijose ir Vakarų psichologijoje? Dainius Razauskas, remdamasis C. G. Jungu, Vedanta, budizmu ir kitais šaltiniais, parodo, kad tariama Rytų ir Vakarų priešprieša gali būti gerokai mažesnė, nei įprasta manyti. Ego čia atsiskleidžia kaip ribotas sąmoningumo centras – savotiškas filtras, per kurį suvokiame save ir pasaulį.
Legenda
„Neringos madlenose“ Neringa Abrutytė kasdienybės akimirkas paverčia netikėtais poetiniais atradimais. Vyšnios, seni lapai, prisiminimai, sapnai ir kūno pokyčiai susipina su mintimis apie laiką, Dievą, mirtį ir žmogaus vietą pasaulyje.
Juozas Mykolaitis: nuo paklodžių iki istorijos džiunglių
Juozas Mykolaitis – savamokslis menininkas, kūręs ant paklodžių ir popieriaus, savo darbuose jungęs šeimos istoriją, lietuvių literatūrą, kaimo atmintį, tautinius motyvus ir XX a. istorijos įvykius. Jo kūrybai ypatingą įtaką darė brolis Vincas Mykolaitis-Putinas, tačiau Juozo darbuose susiformavo savita, spontaniška ir autsaiderių menui būdinga meninė kalba.
IR SENOS LIEPOS PAGALIAU ATGULS ANT ŽEMĖS
Jautri trumposios prozos esė apie tylų mamos išėjimą, neišblėstančią atmintį, tikėjimą ir amžinos ramybės viltį. Senos liepos, motininės bitės ir rožių sodelis tampa simboliais, jungiančiais gyvenimą, netektį ir susitikimą anapus.
ŽIEMŲ ROJUJE NEBŪNA
Eugenijaus Misiūno dienoraščio tęsinys apie kasdienybę Andalūzijoje, netikėtus nuotykius ir gyvenimą emigracijoje. Autorius su humoru ir atvirumu prisimena savo darbą slaugytoju JAV, sutiktus žmones, sudėtingus pasirinkimus ir patirtis, pakeitusias jo požiūrį į gyvenimą.
ŠVIESA
Trijuose poetiniuose tekstuose Andrėja Liudžiūtė apmąsto žmogaus ryšį su gamta, siela, laiku ir gyvenimo trapumu. Tai pasakojimai apie šviesą, tikrumą, dėkingumą ir akimirkas, kurios pažadina bei moko gyventi iš naujo.
Žmonės gyvena per idėjas
Antroji ciklo „Idėjos gyvena per žmones" / „Žmonės gyvena per idėjas“ dalis nukelia į pokario Paryžių – intelektualinių kovų, egzistencializmo, komunizmo ir kultūrinių revoliucijų centrą. Per Sartre’o, Camus, Simone Weil ir 1968-ųjų įvykių prizmę nagrinėjama, kaip idėjos formuoja visuomenę, politiką ir mūsų santykį su realybe.
Tesaugo žmones amžinas mėlynas Mongolijos dangus
Mongolija šiame tekste atsiveria kaip beribių stepių, Gobio dykumos, šamanistinės pasaulėjautos ir prieštaringos istorijos kraštas. Autorė kelionės įspūdžius jungia su apmąstymais apie žmogaus laisvę, gamtos didybę ir Čingischano imperijos palikimą – nuo romantizuoto žavesio iki skaudaus susidūrimo su žiauria mongolų užkariavimų istorija.
Mėnesio autorius
aborigenas
Intensyvus eilėraštis apie išvykimą, degimą ir sugrįžimą. Australijos motyvai, Uluru simbolika ir meilės transformacija per ugnį.
ekspertai
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Ekspertai“ – siurrealistinė, nerimastinga poezija apie baimę, kūną, skrydį ir egzistencinį trapumą šiuolaikinėje tikrovėje.
Sapniška ir filosofiška Mariaus Abramavičiaus poezija apie tapatybę, pasirinkimą, buvimą savyje ir ribą tarp sapno bei tikrovės.
„Mus apibrėžia vientisumo stoka“ – filosofinis tekstas apie tapatybę, vidinį konfliktą ir šiuolaikinės kultūros būklę.
