iš ištrupėjusio laiško
Poetinis fragmentas jungia eksperimentinę vaizdo ir garso kalbą su karo, atminties ir pasąmonės motyvais. Bitės ir bonsai aporijoje gimsta patyriminis trikdis — tekstas kviečia skaitytoją klajoti tarp fragmentų, ritmų ir vidinių erdvių.
Puodelių šalyje
„Puodelių šalyje“ – refleksija apie puodelį kaip kasdienybės simbolį: kaip objekt atspindi buvimą, ritualą ir mūsų santykį su kasdieniais daiktais kultūrinėje erdvėje.
Prisimenu…
„Prisimenu…“ – Dijanos Apalianskienės jautrus pasakojimas apie vaikystę, tėvą, šeimos praradimą ir ilgalaikį emocinį skausmą.
PRAEINA…
„PRAEINA…“ – refleksija apie laiką, kaip jis praeina ir keičia mus, prisiminimus ir momentus, kurie lieka arba nutolsta. Esė apie laiko tėkmę ir kasdienybės potyrius.
Aš ne sizifas…
Kazimiero Barišausko tekstas „Aš ne Sizifas“ – poezija ir eseistiniai apmąstymai apie kūrybą, laisvę, laiką, pinigus ir vidinę žmogaus kovą.
Nebijok, aš baltas
Renatos Valatkienės eseistinis tekstas apie baltą spalvą – jos simboliką, baltos varnos fenomeną, kitoniškumą, regą ir vidinį matymą.
Varinis drambliukas
Pelkių būtybės literatūrinė esė „Varinis drambliukas“ – pasakojimas apie asmeninę pasaką, dvasinę kelionę, atmintį, ugnį ir gyvenimo tęstinumą.
DVI MANO MOTERYS
Dijanos Apalianskienės esė „Dvi mano moterys“ – intymus pasakojimas apie vidinį susidvejinimą, meilės iliuzijas, praeities ilgesį ir moters tapatybės trapumą.
Stirnos akys*
Stirnos akys: kaltė, mirtis ir žvilgsnis tarp žmogaus ir žvėries
„Miesto damos išdažytos“
Dijanos Apalianskienės esė apie nerašymo būsenas, kalbos unikalumą, močiutės trobos atmintį ir rašymo sugrįžimą. Lėtas, jautrus tekstas apie kalbą, laiką ir buvimą žmogumi.
Dievo sapnas
Filosofinė proza apie civilizacijos gimimą, evoliuciją, karą ir žmogaus atsakomybę. „Dievo sapnas“ jungia mitą, istoriją ir egzistencinę refleksiją apie progresą ir kančią.
(iš sapnų dienoraščio)
Ramūno Vaicekausko „Iš sapnų dienoraščio“ – siurrealistiniai, filosofiški sapnų pasakojimai apie kalėjimą, magiškus daiktus, velnio sandėrį ir egzistencinį nerimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Sapnuose jau parkeliavusi namo
Dijanos Apalianskienės tekstas „Sapnuose jau parkeliavusi namo“ – jautri prozos miniatiūra apie alijošių, emigraciją, sustingimą svetimoje žemėje, tylų dialogą tarp žmogaus, augalo ir ilgesio namams.
MAŽI TAŠKELIAI BALTAME STERILUME
Dijanos Apalianskienės literatūrinis pasakojimas apie motiną, vaikystės namus ir baltą sterilumą kaip likimo metaforą. Atmintis, motinos figūra, išėjimas, laisvė ir tylus atsisveikinimas lietuvių šiuolaikinėje prozoje.
Koks gyvenimo matas
Luana Striukaitė-Masienė reflektuoja gyvenimo ciklus, laiko matą ir asmeninę atmintį – nuo pirmojo įkvėpimo iki fotografijose įamžintų Rugsėjo 1-osios akimirkų.
B̶r̶ū̶k̶š̶n̶y̶s̶
Andrėjos Liudžiūtės tekstas „Brūkšnys“ – filosofinė, metaforinė esė apie supaprastintą matymą, masę, ribas, laisvę ir individo kovą su savimi.
Kodėl mes keliaujame?
Filosofinė refleksija apie keliavimą, iliuzijas, tapatybę ir sugrįžimą namo. Ar kelionė – pabėgimas, ar mirties repeticija?
Amandai atminti
Simbolinė poezija apie laiką, ilgesį ir vidinę atmintį.
Alytaus miesto metraštininkas
Alytaus virsmas iš miestelio į pramonės centrą Zenono Bulgakovo fotografijose – urbanistinė modernybė ir kasdienybės dokumentika.
Tie obuoliukai
Ironiška ir filosofiška refleksija apie bėgantį laiką, jaunystės iliuzijas ir gyvenimo prasmę, kurią kiekvienas nešamės su savimi.
Gyvenimas ne po žeme
Spektaklio „Bunkeris“ apžvalga: rezistencijos laikotarpis, Kosto Kubilinsko drama ir žmogaus pasirinkimo kaina.
Pasirinkimas
Religinės ir egzistencinės poezijos fragmentai apie Dievą, pasirinkimą, Nojų ir sąžinės ašmenis – metaforinė, simbolių prisodrinta kalba.