Kavos puodelis XI
Skaitykite apie tai, kas nutinka, kai net džiaugsmas tampa spąstais.
iš ištrupėjusio laiško
Poetinis fragmentas jungia eksperimentinę vaizdo ir garso kalbą su karo, atminties ir pasąmonės motyvais. Bitės ir bonsai aporijoje gimsta patyriminis trikdis — tekstas kviečia skaitytoją klajoti tarp fragmentų, ritmų ir vidinių erdvių.
Vieną rytą pagalvojau
Poetiškas Lino Bitvinsko tekstas apie jausmus, gyvenančius savus gyvenimus – nuo kavos ryto iki kelionių po pasaulį ir knygos „Mūsų jausmų albumas“.
la Constellation*
Neringos Abrutytės poezijos tekstas „Private: la Constellation“ reflektuoja Krans-Montanos gaisro tragediją, naujametinę naktį, kolektyvinę atmintį, mirtį, ugnį, žiniasklaidos kalbą ir poezijos gebėjimą liudyti katastrofą.
KREGŽDĖS LIZDAS: ARCHITEKTŪRA SIELOS PASTOGĖJE
Tomo Kregždės esė apie kūrybą kaip lizdo architektūrą: sielos pastogę tarp miesto, vandens ir laiko. Klaipėda, Danės upė, menas, atmintis ir vidiniai impulsai susilieja į poetinį manifestą.
KAŽKADA…
Editos Skopič eilėraštis „KAŽKADA“ – poetiška kelionė per laiką, dykumas ir vidinį virsmą, lydima dvasinio ilgesio, praregėjimo ir egzistencinės ramybės.
Baltas Vilkas
Ievos Kazlauskaitės eilėraštis „Baltas Vilkas“ – poetiška alegorija apie laiką, grožį, madingumą ir žmogaus vienatvę. Tekstas lydimas Kristinos Daniūnaitės grafikos darbo.
Kaip nuobodūs žmonės žudo tikrumą
Ese apie nuobodulį kaip kultūrinę ir moralinę problemą: parodomasis vartojimas, pseudoelitiškas skonis, primityvus humoras ir tušti santykiai, žudantys tikrą patirtį bei empatiją.
Puodelių šalyje
„Puodelių šalyje“ – refleksija apie puodelį kaip kasdienybės simbolį: kaip objekt atspindi buvimą, ritualą ir mūsų santykį su kasdieniais daiktais kultūrinėje erdvėje.
Prisimenu…
„Prisimenu…“ – Dijanos Apalianskienės jautrus pasakojimas apie vaikystę, tėvą, šeimos praradimą ir ilgalaikį emocinį skausmą.
PRAEINA…
„PRAEINA…“ – refleksija apie laiką, kaip jis praeina ir keičia mus, prisiminimus ir momentus, kurie lieka arba nutolsta. Esė apie laiko tėkmę ir kasdienybės potyrius.
sakmė apie žiauriojo teatro vyrą
„Sakmė apie žiauriojo teatro vyrą“ – literatūrinė apybraiža apie vieno teatro figūrą, žiaurumo mitą ir teatro meno simboliką.
Mano meilės troškimas guli
„Mus apibrėžia vientisumo stoka“ – filosofinis kūrybinis tekstas žurnale Baltas kambarys. Tekstas apie tapatybę, vidinį konfliktą ir šiuolaikinės kultūros būklę.
Aš negaliu prisiminti
„Aš negaliu prisiminti“ – introspektyvus kūrybinis tekstas. Skaitykite apie atmintį, pamiršimą, emocinę patirtį ir vidinį apmąstymą.
Vaikas
„Vaikas“ – refleksyvus kūrybinis tekstas apie vaikystę, prisiminimus ir vidinį pasaulį. Skaitykite įžvalgas apie augimą, jausmus ir gyvenimo pradžią.
Kaip mes tapome radikalais
Kas iš tiesų yra radikalumas? Straipsnyje analizuojama radikalizmo sąvoka, jos santykinumas, politinės etiketės ir visuomenės poliarizacija.
Aš ne sizifas…
Kazimiero Barišausko tekstas „Aš ne Sizifas“ – poezija ir eseistiniai apmąstymai apie kūrybą, laisvę, laiką, pinigus ir vidinę žmogaus kovą.
Nebijok, aš baltas
Renatos Valatkienės eseistinis tekstas apie baltą spalvą – jos simboliką, baltos varnos fenomeną, kitoniškumą, regą ir vidinį matymą.
Varinis drambliukas
Pelkių būtybės literatūrinė esė „Varinis drambliukas“ – pasakojimas apie asmeninę pasaką, dvasinę kelionę, atmintį, ugnį ir gyvenimo tęstinumą.
DVI MANO MOTERYS
Dijanos Apalianskienės esė „Dvi mano moterys“ – intymus pasakojimas apie vidinį susidvejinimą, meilės iliuzijas, praeities ilgesį ir moters tapatybės trapumą.
valytojos
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Valytojos“ – ironiška, groteskiška poezija apie nematomą darbą, socialinius ritualus, galią ir kasdienybės mitologiją.
Baltieji
Aurelijos Drevel esė apie baltosios rasės sampratos kilmę, amerikietiško rasinio diskurso importą ir jo neatitikimus Lietuvos istoriniam bei kultūriniam kontekstui.
Stirnos akys*
Stirnos akys: kaltė, mirtis ir žvilgsnis tarp žmogaus ir žvėries
Kūrybos visuomenė – laimingesnė visuomenė?
Filosofinis interviu su Tomu Kačerausku apie kūrybos visuomenę, kūrybinį kapitalą, etiką, ekologiją, kūrybingumo ribas, laimę, laisvę ir kūrėjo vaidmenį šiuolaikinėje kultūroje.
Šešėlinė filosofija vienuolynų griuvėsiuose
Filosofinis tekstas apie gyvenimo prasmę ir beprasmybę, religijos kritiką, individualizmą, tiesą, laisvę ir šiuolaikinio mąstymo klystkelius. Vytauto Vyšniausko esė, lydima šiuolaikinio meno konteksto.
Tarp paskutinio ir pirmo lėktuvo
Ievos Kazlauskaitės eilėraštis „Tarp paskutinio ir pirmo lėktuvo“ – subtili poezija apie sapnišką laukimą, tylą, laiką, atmintį ir susitikimą tarp nakties ir ryto.
Klausyk!
Poetinis tekstas „Klausyk!“ – mitinė ir egzistencinė alegorija apie sąžinės balsą, kaltės aidus, vidinę laisvę ir meilės galią. Tekstas kviečia atpažinti tikrąjį širdies ritmą ir išbristi iš savigraužos klampynės.
VULGARIOSIOS GRACIJOS
Editos Skopič eilėraštis „Vulgariosios Gracijos“ – intensyvi, mitologinė ir kūniška poezija, jungianti instinktą, atmintį, tamsią moterišką vaizduotę ir laukinę estetiką.
Palaimintieji
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Palaimintieji“ – provokuojantis tekstas, jungiantis mitologiją, smurto patirtį, kaimo vaizdinius ir religinės palaimos paradoksą.
„Miesto damos išdažytos“
Dijanos Apalianskienės esė apie nerašymo būsenas, kalbos unikalumą, močiutės trobos atmintį ir rašymo sugrįžimą. Lėtas, jautrus tekstas apie kalbą, laiką ir buvimą žmogumi.
Dievo sapnas
Filosofinė proza apie civilizacijos gimimą, evoliuciją, karą ir žmogaus atsakomybę. „Dievo sapnas“ jungia mitą, istoriją ir egzistencinę refleksiją apie progresą ir kančią.
Blogos mergaitės šiąnakt nemiega
Editos Skopič poezija apie maištą, moterišką balsą, kvėpavimą, nerimą ir vidinę įtampą. Intensyvus, urbanistinis ir emociškai atviras tekstas.
Rytai
Ievos Kazlauskaitės eilėraštis „Rytai“ – poetiška refleksija apie sapnus, tapatybę ir rytinį sąmonės susigrąžinimą. Tekstas lydimas Violetos Mackialo cianomonotipijos kūrinio.
(iš sapnų dienoraščio)
Ramūno Vaicekausko „Iš sapnų dienoraščio“ – siurrealistiniai, filosofiški sapnų pasakojimai apie kalėjimą, magiškus daiktus, velnio sandėrį ir egzistencinį nerimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Kaip neišugdyti profesionalių beraščių visuomenės?
Esė apie aukštojo mokslo krizę: profesinio ugdymo ir universalaus išsilavinimo priešpriešą, rinkos spaudimą universitetams ir profesionalių beraščių visuomenės riziką.
Sapnuose jau parkeliavusi namo
Dijanos Apalianskienės tekstas „Sapnuose jau parkeliavusi namo“ – jautri prozos miniatiūra apie alijošių, emigraciją, sustingimą svetimoje žemėje, tylų dialogą tarp žmogaus, augalo ir ilgesio namams.
gyvybė bet kokia kaina
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Gyvybė bet kokia kaina“ – egzistencinė poezija apie kvailybę, tikėjimo parodiją, kūnišką įkalinimą ir dusinantį gyvenimo instinktą, balansą tarp ironijos ir nevilties.
Kas yra tikra ir kuo galima būti tikram?
Filosofinis pokalbis su Dainiumi Razausku apie sąmoningumą, tikrovę, sapną ir būties ribas: kūnas ir siela, vidus ir išorė, metafizika, Absoliutus Pradas ir tikrumo paradoksas.
Infliacijos demistifikavimas
Naurio Treigio tekstas apie infliacijos esmę, jos priežastis ir 2022 metų infliacijos šuolį. Aiškinama pasiūlos, kaštų ir atlyginimų įtaka kainoms, monetarinė ir fiskalinė politika bei „kiekybinis palengvinimas“.
Niekieno žmonės
Aurelijos Drevel esė apie Rytų Europos emigrantų patirtį: sniegą, kalbą, kultūrą, tapatybę ir grįžimą į gimtąją šalį. Tekstas nagrinėja repatriacijos iššūkius ir „niekieno žmonių“ jausmą tarp dviejų kultūrų.