STRIGĖ* STOTYJE
Kūnai be ribų, kraujas kaip atmintis, stotis be išėjimo. Gintauto Mažeikio „Strigė stotyje“ – mitinė, filosofiškai provokuojanti ištrauka iš „Lilimų knygos“.
SAPNŲ POEZIJA
Sapniška ir filosofiška Mariaus Abramavičiaus poezija apie tapatybę, pasirinkimą, buvimą savyje ir ribą tarp sapno bei tikrovės.
Mitologiniai motyvai Viktoro Žilinsko kūryboje
Mitologiniai motyvai Viktoro Žilinsko kūryboje – menotyrinė refleksija apie simbolius, sakmes ir archetipus dailininko darbuose. Analizė, kontekstas ir kultūrinė reikšmė.
Lėktuve. Romos etiudas
„Lėktuve. Romos etiudas“ – esė apie kelionę į Romą iš lėktuvo perspektyvos: įspūdžiai, miestų kontūrai ir kelionės refleksijos virš žemės ir debesų.
RUDENINĖ IŠKYLA*
Tekstas kviečia į rudenišką gamtos patirtį su vaizdingomis – vakarop krypstančiomis saulės spalvomis ir tylos atmosfera.
NEUŽMIRŠTUOLĖS
„NEUŽMIRŠTUOLĖS“ – literatūrinė refleksija, kurioje gamtos vaizdiniai ir simbolika persipina su žmogaus patirtimi bei prasmingomis poetiškomis užuominomis.
„Apsėdimai“
„Apsėdimai“ – kūrybinis ir refleksyvus tekstas apie idėjų, minčių ir vidinio pasaulio apsėdimus. Skaitykite apie kūrybinius impulsus, introspekciją ir psichologinę patirtį.
Laikas pasuka atgal
Lino Bitvinsko eseistinis tekstas apie tiesos reliatyvumą, traumos kultūrą, meno vaidmenį ir laiką, kuris, regis, juda atgal.
Mergaitė su sparnais
Rasos Sagės pasaka vaikams „Mergaitė su sparnais“ – jautri istorija apie dėmesį, meilę sau, augimą, paleidimą ir nematomus sparnus
Kūnas kaip dinamiška erdvė
Vilmos Kilinskienės tekstas apie „Kena Art Camp“ – kūniškumą kaip dinamišką erdvę, kūno ir gamtos vienovę, laisvę, erotiką ir kūrybinę bendrystę.
Du krantai
Sondros Simanos poetinis tekstas „Du krantai“ – meditacija apie jūrą, krantus, mirtį, atmintį, laiką ir tylų dviejų pasaulių dialogą.
ŽIEMŲ ROJUJE NEBŪNA
Eugenijaus Misiūno dienoraštinė eseistika iš Andalūzijos – apie laiką, pandemiją, emigranto kasdienybę, atmintį, laisvę ir žiemą, kurios rojuje nebūna. Tęsinys.
TEISINGIEJI
Jorge Luiso Borgeso eilėraštis „Teisingieji“ – subtili meditacija apie mažus kasdienius gerumo veiksmus, kurie tyliai gelbsti pasaulį. Vertė Žilvinas Vareikis.
Augti savimi
Andrėjos Liudžiūtės esė „Augti savimi“ – jautrus pasakojimas apie vidinį lūžį, skausmą, savęs praradimą ir transformaciją į šviesą, leidžiančią augti ir būti žmogumi.
Reabilituoju save
Neringos Abrutytės tekstas „Reabilituoju save“ – fragmentiška, ironiška poezija apie atmintį, sovietinį paveldą, savasties griūtį ir bandymą susigrąžinti balsą.
„Lilimų knyga“
Gintauto Mažeikio romano „Lilimų knyga“ ištrauka – mitinis pasakojimas apie lilimus, Vajaus gaivalą, Beamės pelkes, Abilono mašinas ir gyvybės bei darbo konfliktą.
Įgyvinta praeitis
Poetinis ir filosofiškas tekstas apie praeities sugrįžimą, destrukciją, atminties lūžį ir išsilaisvinimą per suvokimą. Vidinis žmogaus dialogas su savo šešėliais, laiku ir būtimi.
Arano žvejo miražas
James Joyce esė „Arano žvejo miražas“ – literatūrinė kelionė per Airijos istoriją, Arano salas, jūrą, mitus ir geopolitines vizijas. Vertimas su komentarais ir kultūriniu kontekstu.
Grįžo…
Neringos Abrutytės tekstas apie atmintį, vaikystę, skiepus, Prustą, Deleuze’ą ir nykstančią tikrovę. Eseistinė proza tarp autobiografijos, filosofijos ir poezijos.
ECHO
Eduardo Galeano poetinė parabole „ECHO“ interpretuoja graikų mitą apie nimfą Echo kaip tylos, kartotės ir ideologinės galios metaforą. Tekstas apie balsą, prasmę ir uždraustas temas visuomenėje.
ULISAS
Jameso Joyce’o „Uliso“ 18-ojo skyriaus „Penelopė“ ištrauka lietuvių kalba su Jeronimo Brazaičio vertimu ir išsamiais literatūriniais komentarais. Sąmonės srauto klasika.
Kūrybinės atvertys: įsiklausant į gamtos ritmus ir spalvas
Apžvalga apie Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės tapybą: gamtos, gyvūnų ir vaizduotės pasauliai, mišri technika, parodos Kaune ir Rumšiškėse, meno, mokslo ir ekologijos dialogas.
Knyga
Sondros Simanos poezija „Knyga“ ir „Šuniui, vardu Brenda“ – tekstai apie knygą kaip kūną, ryšį su gyvūnu, mirtį ir dėkingumą. Vizualus dialogas su Gražvydos Andrijauskaitės grafika.
„Lilimų knyga“
Gintauto Mažeikio „Lilimų knyga“ – mitinio mąstymo romano ištrauka apie slibinus, valdžią, anarchiją, psichodelinę vaizduotę ir amžinybės knygas, jungiant filosofiją, politiką ir literatūrinį siurrealizmą.
Žiemų rojuje nebūna
Asmeniškas Eugenijaus Misiūno pandemijos dienoraštis iš Andalūzijos: vienatvė, emigracija, prisiminimai apie Lietuvą, laisvę, karą, kasdienybę ir gyvenimo kryžkeles žiemų neturinčiame rojuje.
SAPNAS
Ernsto Blocho „Utopijos dvasios“ fragmentas „Sapnas“, iš vokiečių kalbos vertė Žilvinas Vareikis. Filosofinė refleksija apie sąmonę, vidinį tapsmą, sapną, tikrovę ir žmogaus santykį su pasauliu.
Siela, vilkinti žmogumi
Andrėjos Liudžiūtės tekstas „Siela, vilkinti žmogumi“ – poetiška, filosofiška ir vizuali proza apie tapatybę, tylą, savastį ir ribą tarp vidaus bei išorės. Pasakojimas apie Alethę, veidrodį, žvilgsnį ir pasaulį, kuriame matomumas kainuoja save.
Poetinės ekologinės miniatiūros
Onutės Gaidamavičiūtės poetinės ekologinės miniatiūros reflektuoja gamtos ciklus, paukščių grįžimą, kaimo erdvės tylą, ekologinį jautrumą ir šiuolaikinio žmogaus vidinį persikrovimo poreikį.
INFORMACIJA APIE ATVEJUS
Sondros Simanos tekstas „Informacija apie atvejus“ – poetinė-pandeminė kronika, jungianti oficialios ataskaitos kalbą su intymia kasdienybės patirtimi, kūno trapumu, baime, rutina, ironija ir lėtu prisitaikymu prie nykstančio normalumo.
Genčių miestas
Jameso Joyce’o tekstas „Genčių miestas“, išverstas Jeronimo Brazaičio, – istorinė ir eseistinė Golvėjaus miesto vizija, jungianti airišką tapatybę, itališkus ryšius, viduramžių prekybą, genčių valdžią ir tragišką Lynčų legendą.
„Lilimų knyga“
Gintauto Mažeikio mitinio mąstymo romano „Lilimų knyga“ ištrauka – vaizduotės, istorijos, mito ir filosofinės refleksijos lydinys, kuriame susipina vėjai, lilimai, anarchiška sąmonė, atmintis, kūnas, valdžia, teatras ir nei-šio-nei-to būties patirtis.
MIRTIES FUGA
„Mirties fuga“ – Paul Celan poezijos vertimas į lietuvių kalbą Žilvino Vareikio. Sugrąžinta tragizmo, atminties ir istorijos gylis, paliestų Margaretes ir Sulamitos simbolius.
Kambario tamsoje sklinda šviesa
Atraskite Andrėjos Liudžiūtės poeziją „Kambario tamsoje sklinda šviesa“ – eilėraštį apie vidinę šviesą, tamsą, savęs pažinimą ir gyvenimo akimirkų magiją.
Pianistas
Skaitykite Agnės Zėringytės „Pianistas“ – istoriją apie Angelę ir Frederiką, jų netektį, vidinę kančią, muzikos grožį ir gyvenimo ašarų bei ugnies dramatizmą.
Šventumo ir angeliškos būties atvertys: apžvelgiant Albinos Žiupsnytės parodą „Vilties motina“
Išsami Albinos Žiupsnytės parodos „Vilties motina“ apžvalga Vilkijoje: angelų ir paukščių motyvai, baltiškos ir krikščioniškos simbolikos dermė, sakralumo pajauta, akvarelės ir temperos kūriniai.
Už ribos
Mistinės prozos tekstas apie tėvo mirtį, angelą be sparnų ir kelionę į nežinomą – Agnės Zėringytės „Už ribos“.
Kad ir kas nutiktų…
Žilvino Vareikio tekstas apie Sarą Bernhardt – legendinę aktorę, kurios gyvenimą formavo talentas, drąsa, kūryba ir principas „kad ir kas nutiktų“.
Iš pradžių nukrito peilis, o paskui ir raudona kepurė
Sondros Simanos literatūrinis tekstas apie žemės drebėjimą, atmintį, traumą ir tylų vidinį apsisprendimą, skleidžiamą per kasdienybės detales.
Kelias holizmo ir harmonijos link
Menininkės Zitos Vilutytės kūryba jungia tapybą, muziką ir teatrą, ieškant visumos, intuicijos ir sielos balso.
Ir kada ateis veteranas manęs įvaikinti?
Provokuojanti poezija apie istorijos mitus, moters kūną ir kultūrinę atmintį – tarp Erodo, Žalgirio ir Jono Meko.