Moterims iš praeities
Sondros Simanos poezijos ciklas „Moterims iš praeities“ – jautrus tekstas apie moterišką patirtį, laiką, mirtį, atmintį ir tylų egzistencinį virsmą.
„Lilimų knyga“
Gintauto Mažeikio romano „Lilimų knyga“ ištrauka – mitinis pasakojimas apie lilimus, Vajaus gaivalą, Beamės pelkes, Abilono mašinas ir gyvybės bei darbo konfliktą.
Įgyvinta praeitis
Poetinis ir filosofiškas tekstas apie praeities sugrįžimą, destrukciją, atminties lūžį ir išsilaisvinimą per suvokimą. Vidinis žmogaus dialogas su savo šešėliais, laiku ir būtimi.
Arano žvejo miražas
James Joyce esė „Arano žvejo miražas“ – literatūrinė kelionė per Airijos istoriją, Arano salas, jūrą, mitus ir geopolitines vizijas. Vertimas su komentarais ir kultūriniu kontekstu.
Žiemų rojuje nebūna
Eugenijaus Misiūno esė „Žiemų rojuje nebūna“ – jautrus, ironiškas pasakojimas apie emigranto kasdienybę Ispanijoje, vienatvę, laiką, atmintį ir grįžimo viltį.
Pasaulis pagal Vilių Ksaverą Slavinską
Išsamus žvilgsnis į Viliaus Ksaverio Slavinsko kūrybą: abstraktus ekspresionizmas, siurrealistiniai simboliai, paukščių ir žuvų mitologija, pasąmonės vaizdiniai ir spalvos galia.
Grįžo…
Neringos Abrutytės tekstas apie atmintį, vaikystę, skiepus, Prustą, Deleuze’ą ir nykstančią tikrovę. Eseistinė proza tarp autobiografijos, filosofijos ir poezijos.
ECHO
Eduardo Galeano poetinė parabole „ECHO“ interpretuoja graikų mitą apie nimfą Echo kaip tylos, kartotės ir ideologinės galios metaforą. Tekstas apie balsą, prasmę ir uždraustas temas visuomenėje.
Jurgitos Rancevienės tapyba – aktuali archaika siurrealizmo kalba
Meno kritiko Gyčio Oržikausko analizė apie Jurgitos Rancevienės tapybą – archajinės mitologijos, pirmapradžio moteriškumo ir siurrealizmo dialogą šiuolaikinėje dailėje.
ULISAS
Jameso Joyce’o „Uliso“ 18-ojo skyriaus „Penelopė“ ištrauka lietuvių kalba su Jeronimo Brazaičio vertimu ir išsamiais literatūriniais komentarais. Sąmonės srauto klasika.
Kūrybinės atvertys: įsiklausant į gamtos ritmus ir spalvas
Apžvalga apie Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės tapybą: gamtos, gyvūnų ir vaizduotės pasauliai, mišri technika, parodos Kaune ir Rumšiškėse, meno, mokslo ir ekologijos dialogas.
Knyga
Sondros Simanos poezija „Knyga“ ir „Šuniui, vardu Brenda“ – tekstai apie knygą kaip kūną, ryšį su gyvūnu, mirtį ir dėkingumą. Vizualus dialogas su Gražvydos Andrijauskaitės grafika.
„Lilimų knyga“
Gintauto Mažeikio „Lilimų knyga“ – mitinio mąstymo romano ištrauka apie slibinus, valdžią, anarchiją, psichodelinę vaizduotę ir amžinybės knygas, jungiant filosofiją, politiką ir literatūrinį siurrealizmą.
Žiemų rojuje nebūna
Asmeniškas Eugenijaus Misiūno pandemijos dienoraštis iš Andalūzijos: vienatvė, emigracija, prisiminimai apie Lietuvą, laisvę, karą, kasdienybę ir gyvenimo kryžkeles žiemų neturinčiame rojuje.
Vidinio kodo beieškant: Raimundo Majausko piešiniai ir tapyba
Išsamus pasakojimas apie Raimundo Majausko piešinius ir tapybą: vidinis kodas, intuicija, pastelės meistrystė, portretai, peizažai, lietuviška gamta ir žmogaus dvasios būsenų fiksacija.
SAPNAS
Ernsto Blocho „Utopijos dvasios“ fragmentas „Sapnas“, iš vokiečių kalbos vertė Žilvinas Vareikis. Filosofinė refleksija apie sąmonę, vidinį tapsmą, sapną, tikrovę ir žmogaus santykį su pasauliu.
Ieškant gyvenimo skonio: Arthuro Lourié gyvenimo kalneliais
Žilvino Vareikio esė apie Arthurą Vincentą Lourié – kompozitoriaus gyvenimą tarp Rusijos, Paryžiaus ir JAV, kūrybinius pakilimus ir nuopuolius, moderniosios muzikos paieškas, meilę, emigraciją ir vidinę laisvę XX amžiaus istorinių lūžių fone.
Praradus Taro. Suradus Taro
Agnės Zėringytės prozinis tekstas „Praradus Taro. Suradus Taro“ – intensyvus pasakojimas apie kaltę, karo traumą, atmintį ir meilę, įkvėptas karo fotografės Gerdos Taro likimo, Roberto Capos šešėlio ir žmogaus bandymo susigrąžinti prasmę po netekties.
Sigitui Ustinavičiui atminti
Manko Sebastian tekstas „Sigitui Ustinavičiui atminti“ – jautrus ir ryškus pasakojimas apie Kauno miesto legendą, ekscentrišką menininką, laisvės ikoną ir gyvą meno instaliaciją, kurio kūryba, asmenybė ir dvasia paliko neišdildomą pėdsaką miesto atmintyje.
Siela, vilkinti žmogumi
Andrėjos Liudžiūtės tekstas „Siela, vilkinti žmogumi“ – poetiška, filosofiška ir vizuali proza apie tapatybę, tylą, savastį ir ribą tarp vidaus bei išorės. Pasakojimas apie Alethę, veidrodį, žvilgsnį ir pasaulį, kuriame matomumas kainuoja save.
Gamta ir tikėjimas scenografo Liudo Truikio kūryboje
Rasos ir Dalios Bieliūnaičių tekstas apie scenografo Liudo Truikio kūrybą atskleidžia gamtos, tikėjimo ir muzikos sintezę jo scenografijoje, ryšį su lietuvių dainomis, senąja religija, krikščionybe ir operos menu.
Gydantis Vytauto Ambrazo menas
Vilmos Kilinskienės tekstas apie fotografo ir mediko Vytauto Ambrazo kūrybą atskleidžia juodai baltos fotografijos gydantį poveikį, keliones po Indiją, juostinės fotografijos filosofiją ir dvasinės pusiausvyros paieškas.
Poetinės ekologinės miniatiūros
Onutės Gaidamavičiūtės poetinės ekologinės miniatiūros reflektuoja gamtos ciklus, paukščių grįžimą, kaimo erdvės tylą, ekologinį jautrumą ir šiuolaikinio žmogaus vidinį persikrovimo poreikį.
INFORMACIJA APIE ATVEJUS
Sondros Simanos tekstas „Informacija apie atvejus“ – poetinė-pandeminė kronika, jungianti oficialios ataskaitos kalbą su intymia kasdienybės patirtimi, kūno trapumu, baime, rutina, ironija ir lėtu prisitaikymu prie nykstančio normalumo.
Genčių miestas
Jameso Joyce’o tekstas „Genčių miestas“, išverstas Jeronimo Brazaičio, – istorinė ir eseistinė Golvėjaus miesto vizija, jungianti airišką tapatybę, itališkus ryšius, viduramžių prekybą, genčių valdžią ir tragišką Lynčų legendą.
Keturi akordai Merlin Monro gyvenimui
Žilvino Vareikio tekstas „Keturi akordai Merlin Monro gyvenimui“ – literatūrinė biografinė proza apie Normos Džyn Beiker virsmą Merlin Monro: vaikystę, motinos ligą, santuokas, Holivudo sistemą, šlovę, prievartą, priklausomybes ir vidinę tuštumą.
„Lilimų knyga“
Gintauto Mažeikio mitinio mąstymo romano „Lilimų knyga“ ištrauka – vaizduotės, istorijos, mito ir filosofinės refleksijos lydinys, kuriame susipina vėjai, lilimai, anarchiška sąmonė, atmintis, kūnas, valdžia, teatras ir nei-šio-nei-to būties patirtis.
MIRTIES FUGA
„Mirties fuga“ – Paul Celan poezijos vertimas į lietuvių kalbą Žilvino Vareikio. Sugrąžinta tragizmo, atminties ir istorijos gylis, paliestų Margaretes ir Sulamitos simbolius.
Alfredas Šatas (1948‒2014): Kūryba ‒ mano gyvenimas
Išsamus straipsnis apie lietuvių tapytoją Alfredą Šatą – jo gyvenimą, kūrybos etapus, baltąjį ir juodąjį periodus, ligos patirtį, egzistencines temas ir vietą Lietuvos moderniojoje dailėje.
JUOZO ZIKARO MODERNIZMAS
Atraskite Juozą Zikarą – Lietuvos skulptorių, kuris derino realistines ir art deco formas, kūrė „Sūnus palaidūnas“, „Moderniška madona“ bei įspūdingus portretus, atskleidžiančius žmogaus jausmus ir vidinį pasaulį.
Iliustratorė Rasa Kaper: Aš negaliu nepiešti
Susipažinkite su Rasą Kaper – iliustratore, kuri negali nepiešti. Nuo vaikystės piešianti, Nyderlanduose gyvenanti menininkė kuria vaikiškas knygas apie meškius, eksperimentuoja su piešiniais ir įkvepia kūrybos džiaugsmu.
Kambario tamsoje sklinda šviesa
Atraskite Andrėjos Liudžiūtės poeziją „Kambario tamsoje sklinda šviesa“ – eilėraštį apie vidinę šviesą, tamsą, savęs pažinimą ir gyvenimo akimirkų magiją.
Pianistas
Skaitykite Agnės Zėringytės „Pianistas“ – istoriją apie Angelę ir Frederiką, jų netektį, vidinę kančią, muzikos grožį ir gyvenimo ašarų bei ugnies dramatizmą.
Šventumo ir angeliškos būties atvertys: apžvelgiant Albinos Žiupsnytės parodą „Vilties motina“
Išsami Albinos Žiupsnytės parodos „Vilties motina“ apžvalga Vilkijoje: angelų ir paukščių motyvai, baltiškos ir krikščioniškos simbolikos dermė, sakralumo pajauta, akvarelės ir temperos kūriniai.
Vytautas Kaunas: Nužudyk mane, jeigu nori…
Interviu ir apžvalga apie tapytoją Vytautą Kauną: ekspresyvi spalva, kūrėjo laisvė, gyvenimas kaime, mėnulio motyvas ir paroda „Nužudyk mane, jeigu nori“ Marijampolėje.
Apie kasdienybės rėvas ir metakūrybą
Interviu su filosofu Tomu Kačerausku apie knygą „Šnekėjimo rėvos“: kasdienybės filosofiją, metakūrybą, kūrybingumo ekologiją ir dialogo svarbą šiuolaikinėje kultūroje.
Vizijų pasaulio atvertis – pakeliui su Sigita Mockute
Interviu su menininke Psigidelia: kūrybos pradžia, gyvenimas Kanaruose, VAVA patirtys, kelionės, spalvų reikšmė, intuityvaus piešimo dirbtuvės ir ateities planai.
Lietuvių liaudies medžio raižiniai
Išsamus pasakojimas apie XVIII–XIX a. lietuvių liaudies medžio raižinius, jų kilmę, religines temas, raižytojus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinį.
Už ribos
Mistinės prozos tekstas apie tėvo mirtį, angelą be sparnų ir kelionę į nežinomą – Agnės Zėringytės „Už ribos“.
Duoklė mūzoms
Vilmos Kilinskienės tekstas apie Leonoros Kuisienės meninės knygrišystės ciklą „Duoklė mūzoms“ – knygas-objektus, įkvėpimą, mitologiją ir M. K. Čiurlionio kūrybą.