NIEKUO NEIŠSKIRTINIS RYTO POKALBIS TARP DVIEJŲ ILGAMEČIŲ SUGYVENTINIŲ
„Septyni mano Dievo veidai
Į vieną
Į vieną
Neono liežuviais
Susrūva subėga
Yra toks kaimelis
Žiegždriai
Ir raguvos
Raguvos
Tavo linijos – Tavo delnai… “
Paduodu tau vieną iš savo eilėraščių ir:
Septyni mano Dievo veidai
Šiandien vienu metu netikėtai
Ėmė ir, žinok, kaip plačiai atvėrė
Visas dvylika savo akių!
Informuoju Tave iškilmingai.
Chm, sakai tu: įdomiai išeina –
Penki turi po dvi,
O kiti Du, vargšeliai, po vieną?
Baik, nejuokink, atšaunu:
Norėtum!
Vienas turi visas, o Šeši – jie akli!
Nes, o kaip tu manai, jeigu Pirmas,
Matytų kokia aš ištvirkus,
Jeigu Antras pažvelgęs suprastų,
Kokia aš iš tikro godi?..
Jeigu Trečias įžvelgtų,
Kaip mano puikybė pražysta
Karts nuo karto tarp mūsų kaimynų,
Ir kartu, jei Ketvirtas išvystų –
Dar be to – kad esu belekaip pavydi?
Na, o Penktas, o Penktas regėtų,
Kaip aš mėgstu gerai nusigerti
Ir privalgius be saiko krevečių,
Išsivemti kažkur patvory…
Jei Šeštasis staiga užmatytų,
Kiek gi įniršio mano širdy!
Sigita Laubengaier. LENGVAISUDĖTINGA . 2025. 150x100. Akrilas, drobė.
Ar Jie siųstų man savo malonę,
Ar Jie leistų smilkyti Jiems smilkalus
Ir aukoti gražiausius eilėraščius?..
Tik tas Vienas, Septintas,
Jisai,
Nors ir šitaip, taip baisiai akylas,
Bet neranda many tinginystės…
Gal dėl to, kad jis tingi ieškoti?..
Ar todėl, kad taip nuolat sukuosi?
Nežinau, kaipgi man čia pasisekė,
Gauti šitokius tinkamus Veidus
Mano Dievo, pražiūrinčio viską…
Atsidūstu apglėbus tave.
Tu į tai taaaip lėtai nusišypsai:
Ne, tu klysti, sakai, žiauriai klysti,
Jis visas savo Veido akis
Sutalpino į Vieną Septintą,
Kad galėtų matyt kuo aiškiau
Visą tavo džiaugsmingą Buvimą,
Visą tavo skausmingą Tikrumą,
Visą tavo neramų ir šitaip –
Kaip besuktum – turtingą Likimą!
Ach, sakau tau, net susigraudinus:
Kaip tiesiog nuostabiai stebuklingai
Vis mane Tu matai,
Net po šitiek bendrų mūsų metų,
Net pro visą rytinį drumstumą…
Aš turiu dar dvi Dievo Akis,
Tas, paskolintas man šiam gyvenimui,
Nuo Septintojo Dieviško Veido!
Atsakai ir bučiuoji mane
Švelniai švelniai kažkur į pakaušį.
