KAŽKADA…
Editos Skopič eilėraštis „KAŽKADA“ – poetiška kelionė per laiką, dykumas ir vidinį virsmą, lydima dvasinio ilgesio, praregėjimo ir egzistencinės ramybės.
Mano meilės troškimas guli
„Mus apibrėžia vientisumo stoka“ – filosofinis kūrybinis tekstas žurnale Baltas kambarys. Tekstas apie tapatybę, vidinį konfliktą ir šiuolaikinės kultūros būklę.
VULGARIOSIOS GRACIJOS
Editos Skopič eilėraštis „Vulgariosios Gracijos“ – intensyvi, mitologinė ir kūniška poezija, jungianti instinktą, atmintį, tamsią moterišką vaizduotę ir laukinę estetiką.
Blogos mergaitės šiąnakt nemiega
Editos Skopič poezija apie maištą, moterišką balsą, kvėpavimą, nerimą ir vidinę įtampą. Intensyvus, urbanistinis ir emociškai atviras tekstas.
AŠ PATI
Editos Skopič poetinis tekstas „AŠ PATI“ – trijų dalių vidinis pasakojimas apie įgalumą, auką, atminties sugrįžimą ir savęs atsiėmimą. Asmeniška, emocinė refleksija apie kūną, meilę, savarankiškumą ir vidinę galią
Aš pati renkuosi sau mūzas
Editos Skopič poezijos tekstas apie savarankišką kūrybos galią, mūzų dekonstrukciją, poetinę auką ir moters balsą tarp Dievo ir Velnio. Tamsi, provokuojanti šiuolaikinė lietuvių poezija.
sugulė lankose žolė
Eilėraščiai apie moters tapatybę, kūno atmintį, upių tėkmę ir vasaros laukimą.
glostyt drugelių nugaras
Poetiniai tekstai ir piešiniai atskleidžia trapumą, transformaciją ir žmogaus vidinio pasaulio simboliką.