Legenda

Mirus Angelui jo dulkes lygtai nupurtę

Į požemio karalystės botanikos laboratoriją

 

Ištyrus Dulkės pasirodė tikras turtas –  

Žvaigždžių, šeimos – vienos genties istorijos

 

Mirtinga dvasia sklandė virš sudegusios katilinės,

Kurioje dulkių angelas buvo įdarbintas

Kūriku – užmigo kaip žemė. Ir dangus

Jį atleido – biografijoje liko tik faktas: dirbo

Botanikos sode. Užrašinėjo augalų sparnus

Savo sapnui atrakint ieškodamas rakto.

Filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistė Žegulytė) kadras. Filmas buvo rodomas 2026-ųjų metų rugpjūčio 3 d. Lukiškių kalėjimo (pagal paskirtį veikusiame iki 2019 m.) kieme.

nušvitimas I.

prieš keletą tik dienų radau sausą pageltusį lapelį

tarybinėje 1967-ųjų Žuvininkystės knygoje –

ieškojau lapo trafaretų Google kokio tai medžio

 

panašesnis atrodė į drebulės tik pailgesnės formos

abejojau ar tai drebulės bet šiandien

sode tapusiame parku aptikus vyšnių

mano Gyvenimas kaip šventė:

skanaus – skabau ir spjaudau – kauliukus

šypsaus šunims: linkteliu kukliai pasiūlydama

laukinių Vyšnių kraujo ir jų šeimininkams – Dieve

kokia laiminga: visos man! Neva rūgščios…

sakau ne tokios saldžios kaip turkiškos super

markete. Saldžiarūgšte karti pilna skonio gama

ir lenkiu dar vieną apnokusią… šaką – tik dabar

pastebiu labai panašią lapo formą – prisiskabiau

 

Nušvitus visa – tik laikas suvienodina gerą

ir Išvirkščiąją gyvenimo pusę

nušvitimas II.

jei Dievas yra, jis yra

mano piršto atspaudas

Kukulo knygoje

kurią skaitys mano draugė

 

atspaudas su vyšnių krauju

Pasipriešinimo muziejaus

parduotuvėje mačiau

Vyšnių vyną, Per II p. k.

buvo populiarus, kirsebærvin

jei Dievas yra, jis yra paskutinis

kauliukas vietoj kulkos

iš kurios prasikala Vyšnia

nušvitimas III.

vėl nuslinkau į tą patį

sodo parką palesti vyšnių

spaudžiant dantimis

jų kraują – šalia

išvydus lygiai tokiais pat lapais Medį –

ant jo nė vienos uogos, o lapai

tokie pat – tik stambesni

nuskyniau porą palyginimui

su vaisingos vyšnios lapais

gal tai ne vyšnia ? Ne.

Tai vyšnia. Tik be vyšnių. Koks Lygis!

Likau stovėti siaubo nušvitinta

prieš nematomą ligą

Ta dideliais lapais

atrodo sveikesnė –

metamorfozė I.

pienas jau seniai nustojo skonio

iš įpročio vis dar baltinu kavą

užmiegu dažniausiai ant šono nubundu ant nugaros – galiu

tik galvoti sapno čiuptuvai vos

nulaiko vakarykštės dienos krovinį

išsigandę balsai iš darbo kontoros prislegia amžiaus nuovargiu

liko gan ribotas kiekis hormonų

gregoras mano draugas lenkų poetas su pensija kopenhagoje

jau seniai sako nebepavelka kojų – perleidžia

visom kalbom senas savo knygas

būtų gerai su juo susitikti ir išgerti baltos

o gal tik su pienu argi žinai kada ir kiek dar

vieną dieną bet ne dabar

metamorfozė II.

lašas į protą

įpročio pienas

beprotiškas pilvas

žmogui vilkos

dieviška lupa:

h.h. lupus est.

į ką pavertė

l., l., ir estus.

pasaulinėj

Laisvės imperijoj:

burtas mes

tas.

Luanos Mas ir Neringos Abrutytės nuotraukos