Legenda
Mirus Angelui jo dulkes lygtai nupurtę
Į požemio karalystės botanikos laboratoriją
Ištyrus Dulkės pasirodė tikras turtas –
Žvaigždžių, šeimos – vienos genties istorijos
Mirtinga dvasia sklandė virš sudegusios katilinės,
Kurioje dulkių angelas buvo įdarbintas
Kūriku – užmigo kaip žemė. Ir dangus
Jį atleido – biografijoje liko tik faktas: dirbo
Botanikos sode. Užrašinėjo augalų sparnus
Savo sapnui atrakint ieškodamas rakto.
Filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ (rež. Aistė Žegulytė) kadras. Filmas buvo rodomas 2026-ųjų metų rugpjūčio 3 d. Lukiškių kalėjimo (pagal paskirtį veikusiame iki 2019 m.) kieme.
nušvitimas I.
prieš keletą tik dienų radau sausą pageltusį lapelį
tarybinėje 1967-ųjų Žuvininkystės knygoje –
ieškojau lapo trafaretų Google kokio tai medžio
panašesnis atrodė į drebulės tik pailgesnės formos
abejojau ar tai drebulės bet šiandien
sode tapusiame parku aptikus vyšnių
mano Gyvenimas kaip šventė:
skanaus – skabau ir spjaudau – kauliukus
šypsaus šunims: linkteliu kukliai pasiūlydama
laukinių Vyšnių kraujo ir jų šeimininkams – Dieve
kokia laiminga: visos man! Neva rūgščios…
sakau ne tokios saldžios kaip turkiškos super
markete. Saldžiarūgšte karti pilna skonio gama
ir lenkiu dar vieną apnokusią… šaką – tik dabar
pastebiu labai panašią lapo formą – prisiskabiau
Nušvitus visa – tik laikas suvienodina gerą
ir Išvirkščiąją gyvenimo pusę
nušvitimas II.
jei Dievas yra, jis yra
mano piršto atspaudas
Kukulo knygoje
kurią skaitys mano draugė
atspaudas su vyšnių krauju
Pasipriešinimo muziejaus
parduotuvėje mačiau
Vyšnių vyną, Per II p. k.
buvo populiarus, kirsebærvin
jei Dievas yra, jis yra paskutinis
kauliukas vietoj kulkos
iš kurios prasikala Vyšnia
nušvitimas III.
vėl nuslinkau į tą patį
sodo parką palesti vyšnių
spaudžiant dantimis
jų kraują – šalia
išvydus lygiai tokiais pat lapais Medį –
ant jo nė vienos uogos, o lapai
tokie pat – tik stambesni
nuskyniau porą palyginimui
su vaisingos vyšnios lapais
gal tai ne vyšnia ? Ne.
Tai vyšnia. Tik be vyšnių. Koks Lygis!
Likau stovėti siaubo nušvitinta
prieš nematomą ligą
Ta dideliais lapais
atrodo sveikesnė –
metamorfozė I.
pienas jau seniai nustojo skonio
iš įpročio vis dar baltinu kavą
užmiegu dažniausiai ant šono nubundu ant nugaros – galiu
tik galvoti sapno čiuptuvai vos
nulaiko vakarykštės dienos krovinį
išsigandę balsai iš darbo kontoros prislegia amžiaus nuovargiu
liko gan ribotas kiekis hormonų
gregoras mano draugas lenkų poetas su pensija kopenhagoje
jau seniai sako nebepavelka kojų – perleidžia
visom kalbom senas savo knygas
būtų gerai su juo susitikti ir išgerti baltos
o gal tik su pienu argi žinai kada ir kiek dar
vieną dieną bet ne dabar
metamorfozė II.
lašas į protą
įpročio pienas
beprotiškas pilvas
žmogui vilkos
dieviška lupa:
h.h. lupus est.
į ką pavertė
l., l., ir estus.
pasaulinėj
Laisvės imperijoj:
burtas mes
tas.
Luanos Mas ir Neringos Abrutytės nuotraukos
Jums taip pat gali patikti
Reabilituoju save
Neringos Abrutytės tekstas „Reabilituoju save“ – fragmentiška, ironiška poezija apie atmint
Grįžo…
Neringos Abrutytės tekstas apie atmintį, vaikystę, skiepus, Prustą, Deleuze’ą ir nykstančią
la Constellation*
Neringos Abrutytės poezijos tekstas „Private: la Constellation“ reflektuoja Krans-Montanos gais
