gyvybė bet kokia kaina
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Gyvybė bet kokia kaina“ – egzistencinė poezija apie kvailybę, tikėjimo parodiją, kūnišką įkalinimą ir dusinantį gyvenimo instinktą, balansą tarp ironijos ir nevilties.
Kas yra tikra ir kuo galima būti tikram?
Filosofinis pokalbis su Dainiumi Razausku apie sąmoningumą, tikrovę, sapną ir būties ribas: kūnas ir siela, vidus ir išorė, metafizika, Absoliutus Pradas ir tikrumo paradoksas.
Infliacijos demistifikavimas
Naurio Treigio tekstas apie infliacijos esmę, jos priežastis ir 2022 metų infliacijos šuolį. Aiškinama pasiūlos, kaštų ir atlyginimų įtaka kainoms, monetarinė ir fiskalinė politika bei „kiekybinis palengvinimas“.
Niekieno žmonės
Aurelijos Drevel esė apie Rytų Europos emigrantų patirtį: sniegą, kalbą, kultūrą, tapatybę ir grįžimą į gimtąją šalį. Tekstas nagrinėja repatriacijos iššūkius ir „niekieno žmonių“ jausmą tarp dviejų kultūrų.
KAVOS PUODELIS I-X
Luanos Masienės rubrika „Kavos puodelis“ žurnale Baltas Kambarys: dešimt įvadinių tekstų apie kambario, kūrybos, laiko ir kasdienybės patirtis. Kiekvienas „puodelis“ atskleidžia autoriaus požiūrį į meną, sapnus ir gyvenimo žaismę.
Dykuma
Ievos Kazlauskaitės poetinis tekstas „Dykuma“ – vizualus ir meditatyvus pasakojimas apie laiką, tylą, atmintį ir tapatybę, lydimas Nojaus Petrausko tapybos darbo „Dykuma“ (2021), kuriame dykuma įgauna žmogišką,
Veidrodis
Elitos Lahm prozos tekstas „Veidrodis“ – refleksija apie savivoką, tapatybę, santykį su savimi ir kitu, veidrodžio kaip interjero, psichologinės ir egzistencinės erdvės metaforą, lydimą vidinių dialogų, lūkesčių ir nusivylimo.
AŠ PATI
Editos Skopič poetinis tekstas „AŠ PATI“ – trijų dalių vidinis pasakojimas apie įgalumą, auką, atminties sugrįžimą ir savęs atsiėmimą. Asmeniška, emocinė refleksija apie kūną, meilę, savarankiškumą ir vidinę galią
atsidavimo mantra
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Atsidavimo mantra“ – intensyvi poetinė išpažintis apie priklausomybę, pažeminimą, geismą ir savęs ištirpimą Kito akivaizdoje, kartojimu kurianti ritualinį, beveik religinį kalbėjimą.
MAŽI TAŠKELIAI BALTAME STERILUME
Dijanos Apalianskienės literatūrinis pasakojimas apie motiną, vaikystės namus ir baltą sterilumą kaip likimo metaforą. Atmintis, motinos figūra, išėjimas, laisvė ir tylus atsisveikinimas lietuvių šiuolaikinėje prozoje.
Vertybinio mąstymo žala ir moralės objektyvumo iliuzija: Leo Strausso atvejis
Analitinis straipsnis apie vertybinio neutralumo principą, Leo Strausso politinę filosofiją, Maxo Weberio interpretacijas ir moralės objektyvumo problemą šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose.
Koks gyvenimo matas
Luana Striukaitė-Masienė reflektuoja gyvenimo ciklus, laiko matą ir asmeninę atmintį – nuo pirmojo įkvėpimo iki fotografijose įamžintų Rugsėjo 1-osios akimirkų.
Aš pati renkuosi sau mūzas
Editos Skopič poezijos tekstas apie savarankišką kūrybos galią, mūzų dekonstrukciją, poetinę auką ir moters balsą tarp Dievo ir Velnio. Tamsi, provokuojanti šiuolaikinė lietuvių poezija.
Tarpkultūrinės etikos pamokos kaip galimybė. Kodėl reikia tarpkultūrinės etikos programos?
Kodėl tarpkultūrinė etika turėtų tapti Lietuvos mokyklų programa? Filosofinis, edukologinis ir politinis argumentas XXI a. švietimui.
KLASIOKŲ NUOTRAUKA
Dijanos Apalianskienės poezijos tekstai apie laiką, senėjimą, atmintį ir emigracijos iliuzijas: klasiokų veidai, neišnykstanti baimė būti pamirštam ir Niujorko mito griūtis.
Blogio diktatūra: pastabos amoralios egzistencijos paraštėse
Esė apie blogio problemą, teodicėjos ribas ir Dievo atsakomybę: laisvos valios argumentas, gyvūnų kančia, Plantingos gynyba, Benataro antinatalizmas ir Šliogerio egzistencijos kaip naikinimo įžvalga.
ekspertai
Dainiaus Gintalo eilėraštis „Ekspertai“ – siurrealistinė, nerimastinga poezija apie baimę, kūną, skrydį ir egzistencinį trapumą šiuolaikinėje tikrovėje.
B̶r̶ū̶k̶š̶n̶y̶s̶
Andrėjos Liudžiūtės tekstas „Brūkšnys“ – filosofinė, metaforinė esė apie supaprastintą matymą, masę, ribas, laisvę ir individo kovą su savimi.
Kodėl mes keliaujame?
Filosofinė refleksija apie keliavimą, iliuzijas, tapatybę ir sugrįžimą namo. Ar kelionė – pabėgimas, ar mirties repeticija?
Neprasidėjusio karo aukos
Ar žmogaus žmogiškumas tėra gyvūniškumo atmaina? Straipsnyje analizuojamos Agambeno, Derrida ir natūralizmo pozicijos.
sugulė lankose žolė
Eilėraščiai apie moters tapatybę, kūno atmintį, upių tėkmę ir vasaros laukimą.
dumblas
Eilėraštis apie tamsą, vaikų tylą ir bandymą ištrūkti iš vidinio rūsio.
Poezijos menas
„Žvelgti į upę sutvertą iš laiko ir vandens…“ – taip Borges pradeda meditaciją apie poeziją, kuri yra ir nemirtinga, ir „paprasta“. Mirtis čia vadinama sapnu, o menas – veidrodžiu, atveriančiu mums savąjį veidą. Galiausiai menas tampa Itake: žalia, humble amžinybė, ne prodigijos, o grįžimas.
Į PAŠTĄ
Egzistencinis tekstas apie išsiunčiamas viltis, prarastas meiles ir vidinį ilgesį, kurio niekam negalima perduoti.
Amandai atminti
Simbolinė poezija apie laiką, ilgesį ir vidinę atmintį.
Alytaus miesto metraštininkas
Alytaus virsmas iš miestelio į pramonės centrą Zenono Bulgakovo fotografijose – urbanistinė modernybė ir kasdienybės dokumentika.
Porte-monnaie plečia sienas. Ar turėsime Naująją ekonominę teoriją?
Kritinis žvilgsnis į kriptovaliutas, defliacinę ekonomiką ir bankinę sistemą. Ar blockchain gali pakeisti visą ekonomikos tvarką?
aborigenas
Intensyvus eilėraštis apie išvykimą, degimą ir sugrįžimą. Australijos motyvai, Uluru simbolika ir meilės transformacija per ugnį.
Autentiškumo fragmentacija į vergovę
Apie informacinius burbulus, mokslo natūralizmą ir autentiškumo medžioklę – kodėl modernus žmogus tampa fragmentacijos ir savo pačių idėjų vergu?
glostyt drugelių nugaras
Poetiniai tekstai ir piešiniai atskleidžia trapumą, transformaciją ir žmogaus vidinio pasaulio simboliką.
Visuomenės laisvė – su konfidencialumu, bet be… privatumo?
Valstybė žino apie mus daugiau nei artimieji. Apie stebėjimą, kameras, bankinius duomenis ir privatumo nykimą.
Greitasis traukinys VILNIUS – KAUNAS
Nostalgijos kupina istorija apie studijų laikų keliones Vilnius–Kaunas maršrutu ir jaunystės būseną.
Didysis Paryžiaus kliedesys
Heraklito filosofija, Babelio metafora ir Paryžiaus klimato susitarimas. Ar žmogus gali pakeisti gamtos dėsnius?
Virsmas
Poetiška vizija apie dievybę, šamaną ir aklumą – spalvų, tikėjimo ir likimo metaforos.
Moterys ir vanduo
Eseistinė ištrauka apie vaikystės atmintį, skendimo baimę ir vandens simboliką literatūroje bei kine.
Pirštų galiukais liečiu sutemas
Introspektyvi poezija apie ligą, baimę, kūno trapumą ir vidines vizijas, kuriose susipina mitologija ir egzistencinė patirtis.
Raganų laužų pelenuose: nuo inkvizicijos iki šabašo
Apie magijos persekiojimą nuo Šumerų ir Romos imperijos iki inkvizicijos bei Šabašo ir Wicca pavadinimų kilmę.
Kasdienybės (o kodėl ne spalvotoji?) revoliucija
Apie kasdienybės revoliuciją, kūrybinę klasę, posovietinę hegemoniją ir hibridines revoliucijas Lietuvoje bei Rytų Europoje.
Jie
Eilėraštis apie laikinus ryšius, tylų artumą ir vienatvę, kuri lieka po prisilietimo.
Patirti Kitą
Apie tikėjimą žmogumi kaip žmogiškumo pagrindą: meilė, Husserlis, Franklis, Solovjovas ir redukcionizmo kritika.